- keliavėžė
- keliãvėžė sf. (1) vežimo rato išrėžta kelyje vėžė, keliavertė: Nemožna dar važiuot, ba keliavėžės pilnos vandenio Mrk. Laikykitės šitų keliãvėžių ir nuvažiuosit tiesiai in Alytų Smn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keliavertė — sf. (1) Knv žr. keliavėžė: Senai važiuota tuo keliu, jau ir keliavertės užžėlę Vlk. Ratas rituoja keliaverte Vlk. Ratas išejo iš keliavertės Vlk. Keliavertės gilios, sunku važiuot Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language